Tikrai esate girdėję, kad groti ir neturėtų būti patogu. Jūsų tevai\senialiai su dideliu pasididžiavimu pasakoja, kad jų laikais buvo labai nepatogios gitaros ir nieko, išmoko groti. Reikia tik turėti noro!
Sunku paneigti, be noro groti tikrai nieko nepavyks, tačiau šiais laikais nebūtina daryti žygdarbį - šiuolaikiškų (ne visų, aišku) gitarų kokybė ir konstrukcija leidžia mėgautis muzika nuo pat pirmų natų. Žinoma, yra daug niuansų, apie tai ir pakalbėsime.
Patyrę gitaristai pažįsta tą jausmą, kai paimi gitarą į rankas ir ji vos ne pati groja. "Limpa" - taip dažniausiai apibūdina šią patirtį. Galima palyginti su labai patogia avalyne, gerai valdoma mašina, ar biliardo lazda. Taip, tas jausmas yra labai subjektyvus, sunkiai apibrėžiamas, bet yra tam tikrų bendrų faktorių, dėl kurių vienos gitaros patogios, o kitos ne. Taip pat daugelį dalykų galima labai nesudėtingai pagerinti, ir grojimas taps daug smagesniu.
Pradėkime nuo parametrų, į kuriuos būtų gerai atkreipti dėmesį perkant gitarą:
Grifo profilis ir storis. Sakyčiau, kad tai vienas svarbiausių dalykų, kuris stipriai įtakoja patogumą. Profilių ir storių yra nemažai, nuo "baseball bat" storo (pvz. Vintažiniai Fenderiai) iki Wizard ultra plono (Ibanez). Jeigu tam tikras profilis būtų visiems patogus, tokio didelio pasirinkimo mes tikrai neturėtume. Mūsų rankos, plaštakos, pirštai ir grojimo maniera labai skiriasi, dėl to patogiausias grifas kiekvienam savo. Net EndurNeck randa savo fanus.
Piršlentės spindulys (fretboard radius) - irgi labai svarbus parametras. Klasikinių gitarų piršlentė visiškai plokščia (tradicijos), elektrinių ir akustinių gitarų nuo lengvai suapvalintos (22" modernios "roko" gitaros) iki visai apvalios (7,25" vintažinis Fender). Apvalesnė piršlentė patogesnė akordams, bet daryti patempimus (bend) virš 12 skirsnio ant pirmos ir antros stygos su žemesiu aukščiu nepavyks (pradės kabinti sekančius skirsnius). Bet ir čia gamintojai sugalvojo gerą dalyką - compound radius, kurio dėka ir akordai, ir solo puikiai gali jaustis net su gan žemu stygų aukščiu.
Skalės ilgis - tikrai įtakoja. Paimsime stratą su 25,5" ir Les Paulą su 24,75", uždėsime vienodas stygas ir bandysime groti. Patempimų ir minkštumo jausmas labai skiriasi. Kam kaip patogiau, vėl gi, skonio reikalas.
Gitaros svoris ir masės centras - labai svarbus momentas, jeigu gitara planuojama groti stovint. Jums gali būti labai patogus pvz. Les Paul savo skale, spinduliu ir profiliu, bet atstovėti visą koncertą su 5kg malka ant peties - tikras iššūkis. SG tipo gitarai teks prilaikyti grifą begrojant, kitaip jis tiesiog vers į apačią (neck dive). Geras platus neslystantis diržas tikrai gali pagelbėti, tačiau bendros tendencijos vis tiek lieka.
Štai apie tokius parametrus reikia pagalvoti prieš perkant gitarą. O dar geriau - nueiti į parduotuvę ir "pagal sąrašą" palyginti skirtingo tipo gitaras, pagroti sėdint ir stovint. Tik tokiu būdu galima suvokti, kas jums yra patogu, o kas ne.
Jeigu jus esate tėvai, ir norite, kad jūsų vaikas grotų gitara - pasirūpinkite geriausiu instrumentu, kurį tik galite įsigyti (proto ribose, kelis tūkstančius € nereikia mokėti). Gitara turėtų būti graži (vaikui, žinoma), turėtų gerai skambėti ir, savaime suprantama, būti techniškai paruošta ir patogi. Jeigu jūsų paauglystėje nebuvo kitų gitarų apart sovietinių baldų fabrikų "šedevrų", tai nereiškia, kad jūsų vaikai būtinai turi praeiti tą patį kelią. Dabar kiti laikai, kitos technologijos, kiti socialiniai poreikiai, kiti stimulai. Galite palikti savo relikvijas, pakabinti ant sienos, papuošti sodybos namelį, bet pagailėkite vaikus - nekankinkite juos sovietinėmis gitaromis. Vaiko noras yra labai jautrus dalykas, jį lengva nuo pat pirmo susipažinimo su gitara palaidoti.
Turite gitarą, kuri turi gerą garsą, patogų grifo profilį, kietai atrodo, bet vis dar grojasi labai nepatogiai - greičiausiai padarytas prastas (arba jums netinkantis) set-up.
Kas yra tas set-up? Paprastai galima tai pavadinti tam tikrą individualų gitaros suderinimą, kuris iš vienos pusės "išspaudžia" maksimalų potencialą iš pačio instrumento, iš kitos - suteikia maksimalų patogumą atsižvelgiant į muzikanto grojimo manierą. Bandysiu palyginti su mašiną:
- pirmoji pusė - privaloma techninė apžiūra, po kurios mašina pilnai techniškai paruošta keliui.
- antroji pusė - reguliavimai salone pagal jūsų poreikius - sėdinės aukštis ir kampas, veidrodėliai, vairo pozicija. Tai suteikia maksimalų patogumą vairuojant mašiną.
Manau, lengvai galite įsivaizduoti, kaip nepatogu su 190cm ūgiu sėsti prie vairo į mašiną, kurios vairuotojas yra tik 162cm, nors techniškai ji pilnai paruošta. Tas pats yra ir su gitaromis. Skirtumas tik tame, kad vairuotojas yra apmokytas ir visą reguliavimo ritualą daro net negalvodamas, automatiškai, o gitaristas dažniausiai net nežino, kad gitara nėra sureguliuota. Žinoma, grojimas negali pakenkti kitų žmonių gyvybei (iki tam tikrų ribų), nėra toks atsakingas ir pavojingas (bet iš tikrųjų savo sausgyslėm tikrai galima padaryti žalos), o natos ir taip skamba, kam čia ką nors keisti? Logika paprasta - patogesnė gitara -> su ja lengviau groti -> groti daug smagiau ir noras tobulėti auga -> daugiau laiko praktikai -> geresnis grojimo lygis. Tai nėra 100% "formulė", bet jeigu pradėsime nuo "nepatogios gitaros", tai priešingo rezultato tikimybė daug didesnė.
Kokie reguliavimai gali padėti padaryti esamą gitarą daug patogesne?
Viršutinio tiltelio aukštis. Vienas svarbiausių faktorių! Jeigu griovelių gylis bus net 0,5mm aukščiau, nei turi būti - gitara taps daug "kietesne", ypač pirmose pozicijose. Pridėsime dar 0,5mm, groti bus beveik neįmanoma, pirštai velniškai skaudės, gitara nederės ir, greičiausiai, bus palikta kur nors palėpėje iki "kada nors". Plačiau apie viršutinius tiltelius čia.
Grifo išlenkimas. Blogas grifo išlenkimas gali ne tik gadinti komfortą, bet ir sukelti kitas problemas - stygų zvimbėjimą skirtingose zonose. Dažnai per aukštą viršutinį tiltelį gitaristai bando "kompensuoti" priešingu grifo išlenkimu (kad stygos būtų arčiau grifo), dėl ko zona nuo 1 iki 5-7 skirsnio iš viso tampa nebegrojamą. Taip daryti nereikia.
Stygų aukštis. Jeigu viršutinis tiltelis sutvarkytas ir grifo išlenkimas (kartu su gerai padarytais skirsniais) gerai sureguliuotas, bet groti vis dar sunkoka, galima leisti stygas arčiau grifo šlifuojant apatinį tiltelį (klasikinė ir akustinė) arba sukant atitinkamus varžtus (elektrinė).
Stygų storis. Plonesnės stygos - lengvesnis prispaudimas.
Šitie reguliavimai net iš labai nepatogios gitaros gali padaryti labai patogią (kartais reikalauja ir skirsnių darbus).
Svarbu! Kai kurie patogumai turi ir antrą medalio pusę - per daug lengvos stygos ir žemas aukštis apriboja grojimo dinamiką ir reikalauja ypatingai išlavinto garso išgavimo. Keli pavydžiai gitaristų, kurie groja su labai žemų stygų aukščiu: Josh Meader, Max Ostro, Angelo Debarre, Robbie Barnbie, ir kiti. Matome, kad grojant visai skirtingą muziką galima puikiai skambėti net su beveik "gulančiom" ant skirsnių stygom. Aukštesnis set-up leidžia mėgautis platesne dinamika, o grojimas su akustine ir klasikine gitaromis tokiu atveju išryškina pilnai pačios gitaros akustines savybes ir tembrą. Taip pat nata skamba švariau.
Kiekvienas gitaristas atranda (arba kaip tik neatranda, o vis eksperimentuoja) savo mėgstamą set-up'ą, kuris leidžia jam laisvai transliuoti savo muziką, randa asmeninį kompromisą tarp patogumo ir garso kokybės, lengvumo ir dinamikos. Mes tikrai padėsime ir jums surasti savo auksinį viduriuką. Lauksime į svečius!
Comments