Dažnai būna, kad gitara labai patinka, puikia skamba, patogi, bet... spalva ne ta. Jeigu dar visai
galima surasti Fenderio korpusą jau norima spalva, tai kitų gamintojų vargu. Todėl perdažymo paslauga tampa vis populiaresnė.
Pasiekti gamyklinio dažymo kokybės, net pačių pigiausių gitarų - tikras iššūkis. Tai sudėtingas, reikalaujantis daug žingsnių procesas, kiekvienas komponentas turėtų derėti su kitais. Mūsų užduotis šiandienai - vientisas žydros spalvos matinis paviršius, todėl visus niuansus aš pasakosiu atsižvelgiant būtent į tai. Pradėkime nuo medžio paruošimo.
Medienos paruošimas - vienas svarbiausių etapų, nuo jo kokybės priklauso, ar tolimesni žingsniai bus efektyvus, ar skausmingi. Medis turi būti lygus, be aštrių kampų, duobių, seno lako likučių, skilimų ir bet kokių kitų defektų. Vientisam dažus nereikia šveisti švelnesniu nei 320 grit popierium (tai net neigiamai daro įtaką sukibimui). Korpusas jau buvo iš dalies šviestas, dalis kampų jau per daug nuėjo, bet bendrai visa forma dar gerai atrodė. Didesnius defektus galima užpildyti su PE glaistų, rieves (o pas alksnis, kur jų beveik nėra) pildyti nebūtina. Po paruošimo korpusą reikia gerai nuvalyti nuo dulkių ir nuriebalinti, prisukti prie pagalio. Taip pat ir dažysime priekinę galvos dalį, ją ruošiame taip pat.
Gruntavimas. Šio žingsnio tikslas - padidinti dažo sukibimą su korpusu, paslėpti medžio faktūrą (mūsų atvėju ir tekstūrą), kompensuoti visus mikro nelygumus, neleisti lakui su laiku "prasėsti". Dažant vientisa spalva gerai, kai gruntas yra neskaidrus, tai palengvina pačią dažymo procedūrą, lengviau matyti kas vyksta. Taip pat neskaidrūs gruntai dažnai turi didesnį sausą likuti, o tai sumažina sąnaudas. Aš naudoju šiam darbui Renner PU 2k juodos spalvos, pistoletas Sico RP 1.4. Alksnis - labai sausas medis, kuris (ypač per medžio galą) "sugeria" daug grunto, kol jis pradeda formuoti sluoksnį. Todėl aplink ragų ir iš galo reikia praeiti papildomai. Kai norimas grunto sluoksnis jau suformuotas (dažniausiai 3-4 sesijos su nedideliom pertraukom), gitarą reikės palikti keliom savaitėm, tuomet po grunto lyginimo galima tikėtis geriausio rezultato.
Kai gruntas išdžiuvo jį reikia išlyginti. Reikalavimai tokie pat, kaip ir medžiui prieš tai, tik paviršius jau turėtų būti maksimaliai lygus (tam as naudoju kietą kaladėlę), jokių defektų, blizgančių salelių, gilių įbrėžimų. Šveisti matiniam lakui rekomenduotina su 600grit popierium. Labai atsargiai dirbama aplink kampų, jeigu prašveisti iki medžio - gruntavimą teks kartoti, kitaip dažas ir lakas atrodys blogai tose vietose. Po lyginimo vėl reikia viską prapūsti ir nuriebalinti.
Dažymą darau su smulkesniu, bet geresniu pistoletu Sata minijet 4 0.8, juo dirbti daug lengviau ir tiksliau, taip pat mažesnės sąnaudos. Dažą dedu keliais sluoksniais, kad pilnai uždengtų juodą gruntą. Pats dažas džiūsta momentaliai, todėl įmanoma greitai vietoje pašalinti defektus (plaukelius, dulkes ir tt.). Svarbiausias momentas - reikia suspėti nulakuoti gitarą per 15 min nuo dažymo, kitaip ženkliai didėja riziką, kad lakas su dažu nesukibs. Todėl laką, Renner M072 5%, aš sumaišau iš anksto, taip pat ir paruošiau trečią pistoletą Devilbiss Sri Pro lite 1.3, kuris turi preciziškiausią atomizaciją.
Lakuojant matiniu laku svarbiausias momentas - greitis, padengti instrumentą reikia žaibiškai greitai, kad jis visas būtų šlapias. Tokiu būdu nesusiformuoja "smėlio" jausmas, taip pat ir "blizgesys" visur bus maksimaliai vienodas. Per daug oro, per sausas sluoksnis, netolygus nulakavimas - ir darbą teks kartoti po kelių dienų vėl. Bet jeigu viskas pavyko - valio, lakas gražiai išsitemps ir įgaus gražų paviršių. Toliau su juo nieko daryti nereikia, jis jau bus toks, koks yra po lakavimo (su visom dulkėm ir tt.). Šalinti defektus po to - misija neįmanoma, tai tik sugadins bendrą vaizdą.
Su gitara jau galima dirbti po kelių dienų, lakas jau garantuotai bus labai kietas. Šiai gitarai prie surenkant dar padarėme ekranavimą grafitiniais dažais. Surenkame ir galima groti!
Iki!