Dekos keitimas gitarai - viena rimčiausių procedūrų ir dažnai žmones pasirenka tiesiog nusipirkti naują gitarą. Bet yra atvejų, kai instrumento vertės atžvilgiu remonto kaina pasiteisina, tuomet mes pradedame darbą!
Šiandien pas mus iš Anglijos atkeliavo 2000 metų gamybos Dell Arte gitara . Prieš 20 metų jos buvo aukščiausios kokybės ir labai vertinamos tarp Gypsy Jazz gitaristų. Tokio legendos, kaip Angelo Debarre ir Jimmy Rosenberg iki šiol su jomis groja. Šis instrumentas pilno masyvo ir su gan reta detale - F formos ertmės. Deja, gitara pakliuvo pas nelabai išmanantį meistrą, kuris sugalvojo įdėti į vos ne silpniausią vietą dar sunkų garso nuėmėją (ir kažkodėl ištraukė skirsnius nuo 17-to), tuo pačiu metu padaryti konstrukciją dar silpnesnę. Nieko įspūdingo, kad deka lūžo...
Išpjauname su statybiniu siaurapjūkliu (aka Lobziku) seną deką šalia tvirtinimų su šonais. Taip pat nuimame 14 skirsnį, per jo griovelį atpjauname piršlentės gabaliuką, kuris tvirtinasi ant dekos. Laimė, kad stripo veržle išvesta iš galvos pusės, tuomet po piršlentės uodegą nieko nėra ir tai kiek supaprastina nuėmimą. (Gaila, bet šių etapų nuotraukų neradau).
Klijuojame naują deką iš 2 eglės bookmatch pusių, nupjauname pagal gitaros kontūrą ir suploniname iki reikalingo storio (šiu atveju buvo ~2,5mm), kopijuojame vidinės konstrukcijos planą, kaip ir F ertmių pozicijas.
(vėl dalis nuotrakų dingo, įdedu panašios konstrukcijos deką)
Pradedant nuo žemiausių klijuojame tvirtinimus, keliais etapais, tarp kurių jie apdirbami. Taip pat išpjauname F ertmes, suformuojame gražų kontūrą. Po visų klijavimo darbų deriname deką - priduodame jai norimą kietumą\minkštumą.
Sekantis žingsnis - priderinti didžiausius tvirtinimus prie rėmo, o tai šiuo atvėjų net 8 galai. Kiekvienas iš jų turi gerai atsiremti į šoninius tvirtinimus (lining), tuo pat metu ir deka turi gražiai atsigulti ant krašto. Kai viskas priderinta - uždarome dėžę! Svarbiausias momentas - teisingai apskaičiuoti grifo kampą. Jeigu jį netyčia praleisti - deką teks klijuoti iš naujo!
Nuimame spaustuvus, gruntuojame šelaku deką iš krašto (mums tai padės išvengti nutraukti rieves po juostos nuiminėjimo) ir su frezeriu paruošiame apvado griovelius. Eglė - labai minkštas medis, dėl to galime matyti, kaip net aštri freza gali pakelti medžio rieves. Tai nėra kritišką, nes tai niekaip nepažeidžia kanalą, bet klijuojant apvadą tas gali patekti į tarpus ir bus negražu. Todėl labai atsargiai su kaltų viską pašaliname. Taip pat frezeris ne visur prieina ir tenka dalinai tuo pačiu kaltu griovelį pratęsti iki pat galo.
Pats apvadas daromas iš 2 atskirų iš anksto paruoštų - (top)purfling ir binding. Purflingas matomas tik tai viršuje (dažniausiai daug juostų, perlamutras, mozaika ir tt.), o bindingas - iš šono, ir paskui suapvalinamas ant kampo. Šiai gitarai pasirinkome labai minimalistinį purflingą iš juoda\balta\juoda juostelių, o bindinga iš panašaus originalui palisandro.
Purlingas iš anksto klijuojamas pagal norima kreivę, bindingas jau lenkiame su specialiu lygintuvu. Kai viskas gražiai priglunda - klijuojame su elastinga dažymo juosta.
Kitas etapas - sulyginti naują apvadą su deka ir šonu. Naudojame oblių, stiklą ir kitus scraper'ius. Korpusas bus pilnai perlakuotas, todėl lyginame iki pat medžio.
Dabar prideriname pagal naują deką piršlentės uodegą (ten dar atskiri burtai su jos apvadu) ir keičiame skirsnius. Švęsti, tai švęsti! Sujungimo vietą irgi slepiame.
Toliau maskuojame grifą, pildome poras ir einame į dažymo kamerą. Keli grunto sluoksniai, kelios savaitės džiovinimui, lyginame prieš nupurškiant paskutinius lako sluoksnius.
Vėl duodame kelias savaites išdžiūti, po to lyginame laką, šaliname visus įbrėžimus ir poliruojame.
Lieka nuimti dažymo juostą, sutvarkyti laką sujungimo vietose, sudėti stygų laikiklį, tiltą, stygas ir "ūsus". Jeigu grifo kampas buvo gerai apskaičiuotas klijuojant deką - derinti tilto aukštį beveik nereikia, kaip ir gavosi šiuo atveju.
Gitara puikiai skamba, tikiuosi net geriau, negu buvo prieš tai, jau netrukus keliaus pas savininką. Iki!