Medis yra medis, jis turi savo struktūrą, dėl kurios kai kurie dizaino sprendimai tampa rizikingais. Šis Kramer - nėra išimtis. Nors ir klevo mediena yra labai tanki ir kieta, rievių kryptis, skylės kuoliukams ir ne pats sėkmingiausias kritimas padarė savo darbą. Apsunkino situaciją dar ir tai, kad pasimetė dalis medžio gabaliukų po lūžio (ir ne tik). Taip pat ir kosmetinė pusė - ant baltos spalvos labai matosi net pats gražiausias klijavimas, todėl galvą teks dar retušuoti. Nu ką, pradedame darbą!
Iš šitos pusės galime pamatyti, kad virš kuoliuko skylės trūksta medžio gabaliuko. Taip pat lūžis eina lygiai per serijinį numerį, kurį labai norėčiau išsaugoti. Galinė grifo pusė padengta matiniu laku, o tai greičiausiai sako, kad dažas uždengtas labai plonu sluoksniu, kurį taip lengva prašveisti. Todėl pats dalių pozicionavimas klijuojant turi būti tiesiog tobulas.
Aš nuimu stygas, išsuku visus kuoliukus, varžtus ir tt., taip pat nuimu grifą, kad korpusas neapsunkintų darbo.
Nulūžęs gabaliukas priglunda labai gerai (už tai didelis respect klientui, kuris nedelsiamai atvežė instrumentą, kol medis neprisigerė\nepaleidė drėgmės ir neišsikreipė).
"Nėra čia ką veikti, klijų įpilk, su strubcinom spausk ir bus gerai"... Būtent po šitų žodžių dažniausiai nesudėtingai remontuojama galvą tenka pertvarkyti jau kelis kartus brangiau, nes sena lūžį reikia išpjauti lauk ir inkrustuoti naują medieną. Kodėl nepavyksta gerai suklijuoti? Dažniausiai tai yra kelių priežasčių kompleksas:
Prastų klijų pasirinkimas
Prastas lūžio paruošimas
Jokio klijavimo plano ir surinkimo "ant sauso"
Negebėjimas naudotis spaustuvais
Slydimas
Skubėjimas ir dėmesio trūkumas
Šis lūžis yra labai sudėtingas. Pagrindinė problema - spaudimo kryptis yra toli nuo pageidautino 90 laipsnio kampo lūžio plokštumai. Tai reiškia, kad kai tik uždėsime klijus ir pradėsime spausti - mūsų nulaužytas gabaliukas tiesiog nuslys (į dešinę). Tuomet turime tą nenorimą vektorių kompensuoti iš kitos pusės (kas yra įmanoma). Tačiau uždėti visus spaustuvus, dar ir kai viskas slysta kaip ant čiuožyklos - dar tas iššūkis (visada turint galvoje, kad sueiti turi tobulai). Pagalba atėjo iš visai netikėtos pusės - kuoliuko fiksavimo varžtas eina lygiai per lūžio vietą ir jo dydžio ir sriegio kaip tik pakanka tam, kad niekas nenuvažiuotų klijuojant. Po kelių "sausų" repeticijų klijuojame!
Kitą dieną spaustuvus nuimu, nuvalau visus klijų likučius ir su džiaugsmu po sekmingo klijavimo pradedu ruoštis frezavimui. Išfrezuoti reikia apie 80% galvos storio iki kuoliuko varžto, kad medžio inkrustacija pasislėptų po kuoliuko ausele.
Medžio inkrustacijai parenku klevo gabaliuką kuo pagal rievių kryptį ir spalva (kiek įmanoma). Svarbu jį suformuoti taip, kad klijavimo plotas būtų kuo didesnis, nei per platų, nei per siaurą. Klijuojame!
Kitą dieną nuimu spaustuvą, išlyginu medieną, darau iš naujo skylę kuoliukui ir patikrinu, kaip viskas prisisuka. Viskas gerai, kitas etapas - kosmetika.
Iš pradžių skilimą iš priekinės pusės gruntuoju su labai skystais CA klijais, po to išlyginu su visa plokštuma. Toliau reikia paruošti priekį dažui - šlifuoju su 600grit popieriumi ir užklijuoju logotipą su dažymo juosta. Su peiliu apipjaunu raides.
Geras lifehack - parinkti spalvą (o čia tai ne šiaip sau balta) padeda permatoma pakavimo juosta. Ją reikia užklijuoti virš dažymo vietos ir su pagaliuku dėti mėginius, kol tinkama spalva nebus parinkta. Toliau užklijuoju visą grifą ir galima traukti aerografą ir uždažyti lūžio vietą.
Kai lūžis pasislėpė, nuimu dažymo juostą nuo raidžių ir einu jau į dažymo kambarį lakuoti su 2k akrilinius blizgančiu laku. Jis negeltonėja su laiku ir puikiai atrodo.
Duodu grifui ramiai pakabėti ir išdžiūti (apie 2 savaites) ir tada reikia laką išlyginti ir nupoliruoti.
Paskutinis etapas - viską surinkti ir suderinti. Lūžio vietą dabar galima surasti tik is kuoliuko pusės, kur medžio inkrustacija turi kiek kitokį atspalvį.
Iki kitų remontų!
Comments