Jolana Tornado Red yra legendinė Čekoslovakiška gitara tiesiai iš 1963, kuri per daugiau nei
pusę amžių matė tikrai daug. Nieko stebuklingo, kad šiai dienai tik vienetinės gitaros gali bent kiek funkcionuoti. Bet tai nėra verdiktas, viską galima sutvarkyti! Apie tai ir šis straipsnis!
Disclaimer: tikri vintažinių gitarų mylėtojai gali supykti, kad restauracija buvo "ne tikra", buvo naudojamos šiuolaikiškos technologijos, medžiagos ir dalys, dėl kurių iš dalies dingo gitaros autentika (taip vadinamas "pioneringas"). Viskas buvo iš anksto suderinta su užsakovu ir ėjo pagal numatytą planą. Nieko asmeniško :)
Po pirminės apžiūros buvo aišku, kad visa elektronika apart nuemėjų yra mirus, skirsniai, stripas, piršlentė, kuoliukai, tiltas ir tremolo irgi. Tačiau buvo ir gerų dalykų - pats korpusas buvo beveik nepažeistas, apvadas puikiai laikosi ir netrupėja, grifo kišenė tvarkinga, pickguardas taip pat absoliučiai sveikas. Numatytas planas:
- Pakeisti piršlentę
- Sutvarkyti stripą (kad bent veiktų)
- Perdaryti grifo profilį (iš nepatogios malkos į kažką link gibsono)
- Įdėti plieninius skirsnius
- Pakeisti grifo apvadą
- Pagaminti naują viršutinį tiltelį
- Grąžinti logotipą
- Perdažyti ir perlakuoti grifą
- Pakeisti furnitūrą (kuoliukai, tremolo)
- Padaryti grojamą elektroniką
- Prikelti seną tiltą
- Sudėti stygas ir susetupinti.
Ufff, gavosi visai didelis sąrašas, kuris dėl savo apimties tikrai gąsdino, bet challenge accepted! Pradedame darbą!
Po pat pirmo skirsnio šalinimo (o jie jau buvo keisti, matosi pagal prapjautą apvadą ir skilimus) pasidarė akivaizdu, kad piršlentę tikrai teks keisti, ji yra labai plona, beveik visur atsiklijavus, taip pat grifo geometrija buvo liūdna. Taip pat ir kažkas buvo su stripu, jis gerai sukdavosi, bet absoliučiai nieko nedarė. Traukiame lauk!
Pašalinau apvadą, piršlentė (o tiksliau jos gabaliukai) tiesiog atšokdavo nuo grifo. Bet medžio juosta, kuri prispaudžia stripą prie griovelio apačios sedėjo mirtinai. Kaitinti ir traukti - bloga idėja, jokių garantijų, kad grifas atlaikys, tuo labiau, kad panaudoti tą juostelę vis tiek nepavyks. Frezuojame iškart naujai, atsargiai, kad nepažeisti stripo ir pačios frezos .
Traukiame stripą, jis buvo visas užpiltas klijais ir aprūdijęs. Taip pat buvo gan didelis tarpas tarp stripo ir juostos, dėl kurio stripas tikrai negalėjo gerai veikti, ir dar liuftas iį šonų. Dar matome, kaip giliai buvo prapjauta piršlentė, taip daryti nereikia :). Išvalau griovelį, stripą, stopbar atramą, padengiu termo izoliacija ir įdedu atgal. Gaminu naują juostą iš raudonmedžio ir tvirtai įspaudžiu su klijais, kitą dieną nuobliuoju. Kitas žingsnis - perdaryti apvado griovelį. Tais senais laikais naudojo labai aukštą plastiką, kurio dabar neįmanoma rasti. Ir pusę to plastiko dažydavo, kad liktų tik apie 3-4mm matomo. Dabartinis apvadų plastikas yra tik 6-8 mm aukščio, o tai reiškia, kad seną griovelį teks užklijuoti ir perfrezuoti iš naujo. Važiuojame!
Klijuoju šonus, paskui klijuoju gabaliuką iš galo. Matome, koks iš tikrųjų gilus tas senas griovelis. Kai viskas išdžiūsta - obliuojame ir lyginame, ruošiame naujai piršlentei, viskas turėtų būti maksimaliai statmenai ir lygiai.
Radau palisandro lamelę labai panašaus atspalvio ir storio, apipjaunu pagal grifo išmatavimus ir pradedu pjauti griovelius skirsniams. Originali skalė yra gan nestandartinė, teko paieškoti tinkamą liniuotės vietą. Dar svarbus momentas - vis gi piršlentė yra vientisa dalis, o ne supjautų blokų kombinacija, todėl griovelių gylis atmatuojamas kelis kartus prieš pjaunant. Po to paruošiu klijavimo paviršius ir klijuoju.
Toliau pagal grifo plotą apipjaunu su freza piršlentės kraštą, o po to jau ir kanalą apvadui.
Tikrinu, ar viskas gražiai atitinka, su karštu oru iš anksto kiek sulenkiu apvadą ties kampų ir klijuoju.
Kai klijai išdžiuvo pradedu lyginti apvadą iš viršaus, kaf borteliai netrukdytų matuoti grifo storį, prie kurio tuoj pat ir prieisiu. Pradžiai nuimu su scraperiu visą dažą.
Toliau grifo "mėsą" nuimu su spokeshave obliumi, po to mažesni obliukai, dildės, scraperiai ir baigiama su švitriniu popieriumi. Grifo profilis ir storis nuolat tikrinamas su radiuso šablonais.
Dabar užsinorėjo grįžti prie pišlentės: padaromas 12" radiusas, viskas išlyginta. Dedu perlamutrinius taškus, įklijuoju ir sulyginu. Toliau paruošiu ir sudedu plieninius skirsnius. Stripas po tvarkymo, perdėjimo ir grifo storio šalinimo (o buvo nuimta tikrai nemažai) pagaliau pradėjo veikti!
Judame prie galvos, šalinu seną apvadą, patvarkau kanalą, su karštu oru padedu plastikui atkartoti galvos konturą (o ten gan aštrus "posukiai"). Klijuoju, priderinu prie piršlentės apvado, išlyginu ir nuimu seną dažą iki pat medžio.
Liko tik keli žingsniai iki dažymo - reikia sutvarkyti grifo "kulną", kad gražiai įsidėtų į kūno kišenę ir išfrezuoti vietą naujam tilteliui. "Kulnas" formuojamas panašiai kaip ir pats grifas, pradžioje atmatuojamas tikslus konturas, o toliau padaromas gražus naturalus sujungimas.
Belieka tik užpildyti visus mažus tarpelius ir skylutes, panaikinti aštrius kampus, užklijuoti piršlentę su skirsniais, stripo sriegį, gerai nuriebalinti ir galima uždėti pirmus grunto sluoksnius. Mediena neturėjo ryškių rievių, todėl jų pildymas nebuvo reikalingas. Aš naudoju 2K Renner akrilinį gruntą, jis gal ir neturi labai didelio sauso likučio, tačiau turi labai gerą adgeziją prie medžio, taip pat ir dažas su juo mirtinai sukimba. Po gruntavimo paliekame 15-20 dienas džiovimui, kuo ilgiau, tuo geriau.
Laikas lyginti gruntą, naudoju kieta bloką, kad paviršius būtų kuo lygesnis, nes nuo to labai priklauso galutinis rezultatas. O po to galima dažyti ir lakuoti. Spalva ilgai derinome su vyrukais iš "Grestas" parduotuvės, pavyko tikrai. Maskuoju apvadą ir einu į dažymo kambarį. Pradžioje uždedu tik dažą ir kol jis dar minkštas - greitai nuimu maskavimo juostą ir patvarkau "laiptuką".
Judame prie logotipo. Eilinį kartą gavau nuostabų trafaretą iš "Svema" komandos, tobula detalizacija ir kokybė. Užklijavau ant galvos, uzmaskavau viską ir su aerografu ir baltais dažais gavosi gražus logo. Kol dažas dar gan minkštas reikia paskubėti lakuoti, tada bus geresnis sukibimas.
Paliekame savaitei džiovimui, o dabar smagiausia dalis - dažymo įrangos valymas! Du pistoletai ir aerografas, apie 10-15 min kiekvienam. Tikras dažytojo backstage :)
Kai lakas užkietejo, paviršių vėl reikia lyginti, šalinti mažas dulkytės ir tt., o paskui poliruoti. Procesas liūdnas, bet rezultatas visada to vertas!
Galima labai ilgai grožėtis, bet reikia surinkinėti toliau :) Nuimu maskavimo juostą, šalinu lako likučius nuo apvado ir skirsnių galų, tiltelio griovėlio, stripo vietos. Įdedu naujus ir labai fainus vintažinio styliaus Gotoh kuoliukus su locking funkcija. Taip pat pradedu gaminti naują kaulinį tiltelį.
Grifas padarytas! Valio! Bet tai dar nėra pabaiga, dirbant su tokio amžiaus instrumentais visada gali kažkas išlįsti bet kokiu momentu. Prasidėjo linksmybės, aišku, nuo elektronikos. Stebuklas, bet patys nuemėjai veikia, bet visa kita ne :) Sugalvojome su užsakovu palikti garso ir tono rankenėles, lizdą perkelti į šoną, o likusią skylutę panaudoti nuemėjus perjunginėti (tam panaudosiu rotary "galetinį" perjunginėją). Kaip tik po ranką turėjau labai panašaus stiliaus rankeną. Garsui ir tonui panaudojau CTS potenciometrus, lizdas Switchcraft. O visą kitą likusią elektroniką tiesiog izoliavau ir palikau "grožiui".
Elektronika veikia, liko tiltas ir stygų laikiklis. Paskutinis (duesenberg) nesudėtingai pakeitė originalą ir gavo savo įžeminimo laidą. Su tiltu situacija buvo kiek sudėtingesnė. Jis buvo priklijuotas (o neturėjo) ir dar apie 1,5cm pro šalį, tad gitara visiškai nederėjo. Atsargiai atklijavau tiltą, perdariau kojų konstrukciją, kad tiltas turėtų gerą kontaktą su korpusu ir neslystų. Tada visą perrinkau, suapvalinau visus aštrius kampus, sutepiau, įdėjau "sardiną" (tas stygų gesinimo porolonas) ir sudėjau stygas...
Tiesa sakant, buvau nustebęs, gavosi puikus, patogus ir gerai skambantis instrumentas. Smagu, kad jis galės toliau tarnauti, dalyvauti koncertuose ar įrašuose. Pabaigai truputi patvarkiau kosmetiką ant korpuso, buvo keli dažo pažeidimai.
Tai buvo didelis, sunkus ir ilgas projektas. Labai norėčiau padėkoti užsakovui už jo kantrybę ir bendradarbiavimą restauracijos metu. Iki!