Šis instrumentas atkeliavo į dirbtuves su labai nemaloniu gedimu - skilo priekinė dėka. Skilimas nuo pat atramelės kojos iki krašto. Atsitiko tai dėl kelių priežasčių:
drėgmės trūkumas
apatinio tiltelio priderinimo klaida (per mažas tarpas tarp jo ir dekos)
greičiausiai dar ir smūgis
Tai yra meistrinis 2007 metų gamybos instrumentas, todėl taisymas turėtų irgi būti atitinkamas - padaryti taip, lyg nieko ir nebuvo. O tai reiškia, kad laukia labai didelis darbų mastas...
Skilimas savarankiškai niekaip neprisitraukdavo dėl to, kad dekos vidinė įtampa nesutapdavo su visu rėmu, todėl įvyko įtampos "išlaisvinimas". Todėl klijuoti šitoje sistemoje yra tikrai rizikinga. Ką darysi, reikia nuiminėti priekinę deką nuo rėmo.
Šis procesas yra begalo delikatinis, reikia su suapvalintu peiliu\mentele po truputį nulaužinėti klijavimo linija, bet nepridaryti naujų skilimų! Taip pat kiekvienas medžio gabaliukas paskui turėtų grįžti į savo vietą. Šįkart meistras naudojo silpnesnius klijus (ir ačiū jam už tai), todėl po maždaug valandos deka jau buvo nuimta. Taip pat ir iškrito kojelė (sound post).
Skilimas buvo gan šviežias, todėl pačios dekos geometrija neišsikreipė - skilimas puikia sueidavo atgal nenaudojant jokių papildomų burtų. Verdame klijus (aš naudoju triušio odos klijus, jie labai stiprus), pilame į skilimą ir greitai, kol klijai dar karšti (o tai ~ 1 minutė) išlyginame puses ir suspaudžiame.
Klijavimas pavyko tobulai, jokiu "laiptelių" ir tarpų. Esant tokiai situacijai dėti papildomus sustiprimus nereikia. Bet meistras vis gi dėl ramybės keletą panaudojo.
Sunkiausia dalis - vėl grąžinti deka atgal ant rėmo. Pagrindinis sunkumas - rėmas labai minkštas ir lenkiasi kaip tik nori. Jeigu nepataikysi vienoje vietoje - kažkur kitame gale taip pat išlis koks nors nelygumas ar tarpas. Bet baisiausiai - nuo kreivo klijavimo pasikeičia ir grifo kampas, reiškia keičiasi ir projekcija, o tai drastiškai įtakoja skambesiui. Ir nepamirštame, kad klijai žaibiškai greitai sustingsta, todėl kiekvienas judesys turėtų būti surepetuotas.
Tam, kad maksimaliai gerai pataikyti su geometrija instrumentą reikia laikyti nugarą į viršų. Tuomet matome dekos užlaidas, seno klijavimo liniją (o už jo eina lakas). Tam pagaminau specialų stalą, kuriam būtų minkštos kojelės atremti deką, tarpas grifui. Taip pat jis turėtų būti kompaktiškas, kad būtų galima lengvai dirbti iš bet kokios pusės (vėl gi dėl greito klijavimo).
Klijavimas prasideda nuo talijos (C-bout). Tose vietose yra gan dideli klijavimo plotai, nuo kurių paskui lengviau pataikyti apatinį ir viršutinį ovalus. Toliau judame prie apatinio (ir išnaudojame visus esamus spaustuvus).
Po šio žingsnio laukia patikra - viršutinį ovalą fiksuojame spaustuvais ir surenkame violončelę: įdedu sound postą, atramelę, stygų laikiklį, apatinį tiltelį. Tuomet turime įsitikinti, kad grifo kampas yra teisingas, blogiausių atveju teks įdėtį maža medinį shim'ą tarp dekos ir grifo (new york neck reset). Man pavyko pataikyti iš pirmo karto, todėl viską vėl nuimame ir tęsiame klijavimą.
Toliau, kai jau viskas išdžiuvo, pradedame kosmetinį tvarkymą. Šiam kartui medis liko visiškai nepažeistas, tai reikėjo tik atrestauroti laką. Tam reikia šviežios porcijos šelako su sandaraku, retušavimo pigmentų, teptukų, tamponų ir tt. Taip retušuojamos vietos, kur buvo pažeistas lakas nuiminėjant deką.
Darbas su šelaku nepakenčia skubėjimo - jam tikrai reikia laiko, todėl tarp retušavimo sesijų reikia laukti bent kelias dienas. Lako skilimas užsipildė, šviesios vietos nuspalvintos, bendras reljefas išlaikytas.
Liko tik sulaukti kol lakas sukietės ir galima surinkti jau violončelę. Statome pagal visas taisykles sound postą, atramelę, uždedame stygas, suderiname... ir galima groti!
Valio! Tokio masto darbai trunka iki 2-3 mėnesių, natūralus lakai džiūsta ilgai :) Iki!
Comentários