Dauguma muzikantų galvoja, kad pakeisti kuoliukus gitarai ar kitam styginiam instrumentui nėra sunku. Sutinku, jeigu kuoliukų tipas sutampa, tačiau dažnai atsitinka taip, kad tai gali pavirsti komplikuotu remontu. Plačiau apie tai, kaip išsirinkti kuoliukus mes dar pakalbėsime veliau, šiandien ant mūsų darbastalio senovinė (sovietinė) mandolina. Kaip įprastai mintis apie postą ateina jau remonto viduryje (todėl nuotraukų "prieš" aš vėl neturiu), todėl bent papasakosiu, kas buvo.
O buvo taip, kad pusė kuoliukų nejudėjo, kita pusė buvo sulaužyta. Apsunkino remontą dar keli skilimai, taip pat dar senas grifo remontas (iš serijos "ai, čia lipalo pliakšt, stru(p)bcinom trauk, bus gyyrai").
Nu ir žinoma - kitoks shaft'ų atstumas (25mm vietoje 23mm šiuolaikiško standarto) ir trapus minkštas grifo medis (ačiū, kad dažytas originaliai). Pradedame darbą!
Pradedame nuo senų kuoliukų ištraukimo (be plaktuko ir keiksmažodžiu niekaip), metam juos lauk, užklijuojame senas skyles nauju medžiu.
Paskui atmatuojame naujų skylių vietas, prie to pačio ir sutvarkome visus skilimus. Pragręžiame, patikriname, kad kuoliukai laisvai įsidėtų, tuomet praplatiname iš priekio skyles įvorėm (bushing), kurios prilaiko kuoliukų shaft'us. Konstrukciniai darbai padaryti, judame prie kosmetikos.
Sunkiausia dalis - padaryti kosmetinį tvarkymą taip, kad jis nekristų į akį, o tai reiškia, kad bendras vaizdas neturėtų atrodyti, lyg mandolina buvo vakar pirkta iš parduotuvės. Bet iš kitos pusės - sukurti vaizdą, lyg vis tiek instrumentas buvo gerai saugotas ir nedaužytas. Todėl gruntuojant aš imitavau lako faktūrą, kuris jau įsėdo į medį, toliau uždėjau juodą dažą ir matinį 1k laką, kuris natūraliai gražiai įsipoliruoja, kaip ant senų instrumentų.
Taip pat aš truputi pagreitinau su poliravimo staklėmis lako dėvėjimą ties pirmos grojimo pozicijos, kur dažniausiai lakas blizga nuo nykščio. Toliau galima viską surinkti. Prisukame naujus kuoliukus, uždedame naujas stygas, darome set-up ir galima groti! Valio!
Comments